Iškėlus fizinio asmens bankroto bylą turi būti patvirtintas mokumo atkūrimo planas trejiems metams, kuriame numatoma, kokiu būdu ir kiek bus atsiskaitoma su kreditoriais, atkuriamas mokumas. Plano projektas teikiamas kreditorių susirinkimui, jei kelis kartus tikslinant plano projektą kreditoriai jam nepritaria, galutinį žodį taria teismas. Jei planas yra tinkamas, bet kreditoriai jam nepritaria dėl priežasčių, nesusijusių su įstatymo reikalavimais, teismas planą patvirtins, tačiau jei taip nėra, teismas gali nurodyti tikslinti plano projektą ir vėl teikti svarstymui į kreditorių susirinkimą, arba bankroto bylą apskritai nutraukti.
Bankroto bylos nutraukimo atvejai nėra reti, ir nutinka tada, kai plano projektas yra akivaizdžiai su trūkumais, neišsamus ir neatitinkantis kreditorių ir bankrutuojančio asmens interesų pusiausvyros.
Taigi, plano parengimas yra labai atsakingas bankroto bylos etapas, nuo kurio priklauso sklandi bylos eiga, nes aiškinimasis teisme, papildomų posėdžių skyrimas yra tikrai sukeliantis pakankamai streso ir vilkinimo dalykas.
Esu turėjusi keletą atvejų, kai į mane kreipėsi žmonės po bankroto bylos nutraukti nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano, padėjau iš naujo išsikelti bankroto bylas ir sėkmingai pasitvirtinti planus, kadangi nutraukus bankroto bylą nepatvirtinus plano galima bet kada iš naujo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Tačiau praktika parodė, kad egzistuoja ir atvejų, kada teismas nutraukia bankroto bylą ne vien tuo pagrindu, kad nepatvirtinamas planas (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau ir tuo pagrindu, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir tada asmens padėtis jau ženkliai komplikuojasi.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kt. aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 str. 1 d.). Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu, todėl, iškėlus bankroto bylą, tačiau paaiškėjus, kad pareiškėjas nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai, klaidino teismą ir paneigė fizinio asmens bankroto tikslus (atkurti fizinio asmens mokumą ir suderinti fizinio asmens ir jo kreditorių interesus), įstatymo leidėjas numatė tokiam asmeniui gerokai griežtesnes poveikio priemonės nei tuo atveju, jeigu pareiškėjo nesąžiningumas, klaidingos informacijos pateikimas būtų paaiškėjęs gerokai anksčiau (dar prieš iškeliant bankroto bylą), tuo siekiama tiek nubausti pareiškėją už jo neteisėtą elgesį, tiek ir užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams pasinaudojant įstatymų suteikiamomis teisėmis, todėl nutraukus bankroto bylą nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano bei tuo pagrindu, kad asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis, bankrutuoti kelias bus užkirstas 10 metų!
Išvada – dar kartą akcentuotina tinkamo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir mokumo atkūrimo plano paruošimo svarba, itin svarbu nei keliant bankrotą, nei ruošiant plano projektą nepraleisti svarbių detalių, nenutylėti reikšmingų aplinkybių, ir tinkamai pasiruošti visam procesui.
