Labai dažnai praktikoje susiduriu su nemokiais klientais po to, kai jie laidavo už kitus asmenis – už įmonės, giminaičių ar draugų prievoles. 

Kas yra laidavimas?  Paprasti tariant, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės.

Laidavimas yra dažnai naudojamas prievolių užtikrinimo būdas, nes iš esmės, kai už prievolės įvykdymą atsako keli asmenys (skolininkas ir laiduotojas), kreditoriui ženkliai sumažėja prievolės neįvykdymo (nuostolių) rizika. Kreditorius įvertina laiduotojo finansinius pajėgumus ir turi teisę reikalauti, kad už prievolę laiduotų konkretus jo nurodomas asmuo. Jeigu kreditorius nereiškia reikalavimo dėl konkretaus laiduotojo, skolininkas turi pasiūlyti laiduotoju asmenį, turintį užtektinai turto įvykdyti prievolę.

Laidavimas yra asmeninis, o ne daiktinis prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes savo reikalavimams užtikrinti kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo iš laidavusio asmens, priešingai nei pvz. hipotekos / įkeitimo atvejais, kuomet prievolės neįvykdžius išieškojimas nukreipiamas į konkretų turtą.

Labai dažnai žmonės laiduodami net nesusimąsto apie tai, kokios gali būti pasekmės, labiau žiūri į šią procedūrą formaliai ir nesigilindami, lyg ir daro paslaugą asmeniui, kurio prievoles užtikrina. Tačiau nutinka taip, kad tas, už kurį laiduojama nebėra pajėgus susimokėti savo skolų, ir laiduotojai lieka atsakingi, praranda savo turtą ir netgi turi bankrutuoti, nes prievolės yra per didelės, kad jas pilnai padengti. 

Todėl  laiduodami už kitų asmenų prievoles labai gerai apsvarstykite, ar nerizikuojate savo gerove ir finansine nepriklausomybe!