Viena iš nemokumo administratoriaus pareigų iškėlus įmonei bankroto bylą yra patikrinti juridinio asmens sandorius ir nuspręsti dėl kreipimosi į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais (JANĮ 59 str. 6 p.).
Kaip vadovai turėtų žinoti, ar sandoriai, kuriuos jie sudarė siekdami įmonės pelno gali būti ginčijami, kokia rizika yra pateisinama, o kokia ne?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Pažymėtina, kad bendrovės vadovui kils atsakomybė tik tuo atveju, jei bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) vertinimų teisme rezultatas bus akivaizdaus vadovo ūkinės komercinės rizikos protingumo peržengimo konstatavimas ar aiškaus aplaidumo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).
Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2024-11-14 civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-381/2024 dar kartą patvirtino, kad kitais atvejais bus taikoma prezumpcija, jog bendrovės vadovas, priimdamas verslo sprendimą, veikė bona fide (geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovauja, interesais). Antra, ši prezumpcija gali būti paneigiama įrodant, kad bendrovės vadovas, priimdamas verslo sprendimą, veikė pažeisdamas fiduciarines pareigas. Trečia, fiduciarinių pareigų pažeidimo faktą turi įrodyti asmuo, reiškiantis reikalavimą taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, t.y. nemokumo administratorius.
Todėl nemokumo administratoriui perspektyvu ginčyti tik tikrai akivaizdžiai aplaidžius, neprotingus, su interesų konfliktu susijusius sandorius, kadangi įrodinėjimo našta kitokių sandorių ginčijimo atveju yra per didelė. Tai reiškia, kad vadovai, kurie dirba sąžiningai, tikrai neturėtų baiminti priimti kasdieninių verslo sprendimų.
