Palikimo atsisakymas fizinio asmens bankroto byloje
Mirtis yra ta tema, nuo kurios pabėgti negalime, niekur ji nedingsta ir fiziniams asmenims bankrutuojant.
Pasitaiko ne vienas atvejis, kaip miršta bankrutuojantis asmuo, ir tada bankroto byla nutraukiama, tokiu atveju skolos lieka nenurašytos, ir palikimą priimantys paveldėtojai jas turi priimti pilna apimtimi. Tačiau pasitaiko ir atvejai, kada miršta bankrutuojančio asmens artimas giminaitis, dažniausiai vienas iš tėvų, ir atsiranda dilema – priimti ar nepriimti palikimą?
Akivaizdu, kad visas priimtas palikimas bus skiriamas kreditoriniams reikalavimams tenkinti, gali būti, kad visi kreditoriniai reikalavimai bus pilnai patenkinti ir bankroto bylą bus galima pabaigti. Tačiau gali būti ir taip, kad palikimo kreditoriniams reikalavimams padengti nepakaks.
Jei bankrutuojantis asmuo nusprendžia nepriimti palikimo, dėl tokio veiksmo kreditoriai gali kreiptis į teismą bei ginčyti palikimo atsisakymą, iš esmės remiantis tuo, kad 1) asmuo nesąžiningas ir 2) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui disponuoti turimu turtu (jį parduoti, kitaip perleisti ar sudaryti kitokius sandorius).
Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2A-326-580/2025, kurioje mirė vienas iš bankrutuojančio asmens tėvų ir palikimo bankrutuojantis asmuo atsisakė palikimo dalies pergyvenusio tėvo naudai, šiuo atveju teismas nustatė, kad elgesys, kad vaikai nepretenduoja į tėvų palikimą, kai vienas iš tėvų pergyvena savo sutuoktinį, yra įprasta praktika ir vertintinas kaip atitinkantis geros moralės nuostatas. Tokiu būdu, kaip yra ir bylos atveju, palikėją pergyvenęs sutuoktinis neturi atsisakyti kartu su palikėju įgyto turto, neturi pareigos kraustytis iš savo gyvenamosios vietos, į jo turtą nėra nukreipiamos kitų teisę turinčių paveldėtojų, dažniausiai vaikų, pretenzijos. Geros moralės požiūriu vaikų sprendimas palikti po mirusio sutuoktinio mirties likusį turtą jų tėvui yra suprantamas ir gerbtinas. Teismas nagrinėjam nustatė, kad bankrutuojantis asmuo veikė sąžiningai ir nesiekė paneigti draudimo fiziniam asmeniui disponuoti turimu turtu, vertino ir tai, kad paveldimos dalies vertė santykinai nedidelė palyginus su bankroto byloje patvirtintais kreditoriniais reikalavimais. Mano nuomone, toks teismo sprendimas yra tikrai teisingas ir pagrįstas, nors savo praktikoje esu mačiusi ir atvejį, kur buvo nuspręsta visiškai priešingai.
Todėl patarimas yra paprastas – siekiant išvengti moralinių ir finansinių dilemų, būtina pasirūpinti testamentais.
Naujausi straipsniai